Naująjį „Hanner“ verslo centrą projektuos žymieji „Zaha Hadid Architects“

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkti pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha Hadid Architects“ projektuoti verslo centrą buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje.

Plėtra čia prasidėjo dar 2017 m. ir atėjo laikas statyti centrinį pastatą, kuris turėtų tapti vienu iš kvartalo simbolių.

Visame pasaulyje įspūdingos architektūros objektus kuriantis biuras „Zaha Hadid Architects“ Vilniuje dar nėra įsiamžinęs įgyvendintu projektu. 2021 m. jis laimėjo architektūrinės vizijos konkursą sostinės geležinkelio stoties pertvarkai. Ją įgyvendinti dar ruošiamasi.

2008-aisiais irakiečių kilmės architektės Z. Hadid (1950–2016 m.) įkurtas biuras (o tuomet – ir ji pati) buvo laimėję Vilniaus savivaldybės skelbtą daugiafunkcio kultūros centro, turėjusio tapti Ermitažo ir Guggenheimo muziejų filialu, projektą. Tačiau šis taip ir nebuvo įgyvendintas.

Prie komercinio projekto architektų biuras Vilniuje iki šiol rankos nebuvo pridėjęs.

Baltijos šalyse jis projektuoja „Rail Baltica“ geležinkelio stotį Taline, taip pat rengė šios sostinės uosto detalųjį planą.

Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, džiaugiasi, kad tokio lygio tarptautiniai architektai projektuoja pastatus Vilniuje.

„Tai nebe pirmas šios garsios kompanijos projektas mūsų mieste. Vilniaus miesto centre, greta naujų minimalistinės architektūros administracinių pastatų, jie siūlo savo kūrybai būdingą architektūrinę išraišką, atpažįstamą komercinį pastatą, pretenduojantį tapti kvartalo dominante“, – VŽ teigia M. Pakalnis.

Praėjusiais metais „Hanner“ verslo centro projektui skelbė architektūros konkursą, tačiau vėliau Arvydas Avulis, įmonės valdybos pirmininkas, VŽ komentavo, jog rezultatai buvę nuviliantys.

Tuomet jis projektą vadino labai ambicingu ir vylėsi, kad sostinės savivaldybei pakeitus architektūros konkursų organizavimo tvarką taps įmanoma pasamdyti žymią architektų kompaniją.

Šiemet miesto taryba patvirtino siūlymą, jog Vilniuje privalomam architektūros konkursui taikoma išimtis, jei projektas atitinka savivaldybės kriterijus bei gauna patvirtinimą ekspertinėje architektų bendruomenėje. „Konkurse darbai nebuvo tokios išskirtinės architektūros, kurios mes tikėjomės. Todėl pradėjome ieškoti, kaip galima būtų pasiekti mūsų tikslą. Man labai patinka „Zaha Hadid Architects“ sukurti pastatai. Ir manau, kad jiems būdingos plastiškos formos galėtų pagyvinti architektūrinį foną, kuris jau yra susiformavęs kvartale“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Dabar ketvirtadienį rengiamame Vilniaus architektūros urbanistikos ekspertų taryboje plėtotojos pasitelkti biurai „Zaha Hadid Architects“ bei „Unitectus“ pristatys verslo centro projektą. Projekto autoriai – Liudovico Lombardis ir Davise‘as Del Giudice‘as.

„Mūsų pagrindinis tikslas – pastatyti išskirtinės architektūros pastatą. Kaip ir stadione, yra vakarinė, rytinė, šiaurinė tribūnos, o čia – centrinė tribūna, kurioje brangiausi bilietai ir geriausia viską žiūrėti. Tokia simbolinė paralelė“, – jį pristato A. Avulis.

Verslininkas neslepia, kad prisikviesti bendradarbiauti tokio kalibro architektų biurą – nemenkas iššūkis. Juokaudamas jis sako, kad tam reikėjo pasitelkti nemažai „derybų meno“.

„Visada vyksta derybos, pokalbiai, išsakomi argumentai. Žinoma, reikia tam tikro derybų meno, įkalbėti, įtikinti. Ypač todėl, kad paprastai jie daro gerokai didesnius projektus, pavyzdžiui, 100.000 kv. m ploto. Mūsų projekto apimtis nėra didelė. Bet galima įtikinti kalbant apie perspektyvas, juo labiau kad mes turime beveik 30 metų patirties ir projektų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, Venecijoje“, – aiškina jis.

Tokie architektų biurai kaip „Zaha Hadid Architects“ paprastai ranką prideda prie itin didelių ir brangių projektų visame pasaulyje.

„Ieškojome kelių, kaip su jais bendradarbiauti, ir tie keliai nėra lengvi bei paprasti. Kompanijos pagrindinė būstinė yra Londone, joje dirba 500 architektų. Biuras daro daug projektų Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – ten, kur projektų vertė yra šimtai milijonų. Taigi jie koncentruojasi į išskirtinius pastatus regionuose, kuriuose daug finansinių resursų. Lietuva kol kas tuo nepasižymi, bet mes, plėtotojai, turime pakankamai daug ambicijų“, – kalba A. Avulis.

Pasamdyti tokius architektus nepigu. A. Avulis nenori įvardyti sumos, kiek kainuoja jų paslaugos, tačiau sako, jog jos kelis kartus brangesnės nei Lietuvos ar kitų mūsų regione pastatus projektuojančių užsienio biurų.

„Architektų iš Danijos, Nyderlandų paslaugos yra kiek brangesnės nei Lietuvoje, tačiau „Zaha Hadid Architects“ yra jau ne 10–50%, bet kartais brangesni. Negaliu dabar kainos atskleisti ir erzinti nenorėčiau. Tačiau manau, kad verta“, – sako jis.

Anot „Hanner“ valdybos pirmininko, pastangų ir investicijų nuspręsta negailėti norint, jog Vilniuje atsirastų išskirtinis objektas.

„Natūralu, kad architektūrinė raiška reikalauja brangesnių statybos technologijų ir medžiagų. Tačiau mes esame numatę, kad šis projektas bus brangesnis. Norime, kad jis taptų miesto simboliu, kaip yra užsienio didmiesčiuose, kurie turi visiems gerai žinomų pastatų, kuriuos būtina pamatyti atvykus“, – kalba jis.

Didelės architektūros kompanijos komandą, dirbančią su lietuvišku projektu, jis apibūdina kaip malonią, kūrybingą ir darbingą.

„Mane nustebino, kad nereikia daug įtikinėti pakeisti sprendinius. Pavyzdžiui, mums netiko spalviniai sprendimai, tai po to gavome tiek pasiūlymų, kad net buvo sunku išsirinkti. Žinau, kad architektai myli savo darbą ir jiems svarbu, kaip jų padarytas darbas bus įvertintas. Mačiau, kaip jie jaudinosi pristatydami savo koncepciją. Taigi paprasti, jautrūs žmonės“, – sako A. Avulis.

Ketvirtadienį ekspertų tarybai bus teikiami du projekto variantai. Pasak A. Avulio, tai susiję su pastato aukštingumu.

Dabar viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad kompleksą sudaro du 7 ir 11 aukštų tūriai, sujungti požeminiu bei pirmu aukštais, taip pat „tiltu“ penktame aukšte.

„Tūriai suteikia kryptingumo ir dinamiškumo balkonų ir švelnių linkių išdėstymu. Podiumas nukreiptas į aikštę sustiprina šių dalių ryšį ir suteikia tvarkos viešajai erdvei. Pirmasis aukštas užtikrina tolygų žmonių srautą teritorijoje ir atliepia pastato naudotojų poreikius“, – rašoma dokumentuose.

Pagal Vilniaus bendrąjį planą, buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje gali iškilti iki 35 m aukščio statinys.

„Tačiau architektai pastebėjo, kad komplekso forma atrodo geriau, jei aukštesnysis pastatas būtų kiek aukštesnis – 42 m. Mes suprantame, kad planuojame netoli Senamiesčio, jo apsaugos zonoje, todėl turime gauti ekspertų įvertinimą ir pritarimą tokiam sprendimui. Gavę pritarimą turėtume atlikti teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūras“, – aiškina A. Avulis.

Projekte taip pat numatoma, kad pastatai nebus skirti vien biurams. Priešingai – pirmieji ir paskutiniai aukštai numatyti visai kitoms funkcijoms, sukursiančioms daugiau gyvybės kvartale.

Pavyzdžiui, pirmuose dviejuose aukštuose turėtų kurtis restoranai, baras, įvairūs verslai. Viršutiniuose dviejuose aukštuose numatytas SPA su saunomis, garinėmis pirtimis, baseinais ir terasa, iš kurios atsiveria vaizdai į Gedimino pilį bei Senamiestį. Likusiuose aukštuose planuojami biurai.

„Pastate bus įvairių žaliųjų terasų su vaizdais į skirtingas Vilniaus dalis. Projekto urbanistinė koncepcija labiausiai nulemta jau pastatytų „Business Stadium“ pastatų, planuojamos viešosios erdvės. 11 aukštų pastatas papildo aplinką, neužgoždamas jos ir gretimų pastatų. Jis kuria ekonomine, socialine ir aplinkosaugine prasme aukštos kokybės aplinką, kuri yra patraukli iš architektūrinės ir urbanistinės pusės bei atlieka visuomenines, komercines ir rekreacines funkcijas“, – rašoma projekte.

Bendras pastato plotas turėtų siekti apie 29.700 kv. m, iš kurių 24.000 kv. m būtų ant žemės. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje numatomos 234 vietos.

Buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje kuriamo kvartalo plėtra šiuo metu yra įpusėjusi.

„Šiuo metu esame pastatę apie 50.000 kv. m ploto biurų bei viešbutį ir dar tiek pat galime pastatyti. Būsto ten daugiau neplanuojame, nebent nebeliktų biurų poreikio. Taigi mažiausiai penkerius metus dar dirbsime“, – apie „Žalgirio“ stadiono plėtrą metų pradžioje VŽ sakė A. Avulis.

Beveik 8 ha ploto „Žalgirio“ stadiono teritoriją „Hanner“ už 40 mln. Eur įsigijo 2015 m. Tuomet skelbta, kad į komercinius ir gyvenamosios paskirties objektus čia planuojama investuoti 200 mln. Eur.

Šaltinis: https: //www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2022/06/29/a-avulis-pasisamde-zaha-hadid-architects

Informuojame, jog šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Daugiau apie slapukus skaitykite čia. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.