Sklypas – vienas svarbiausių sėkmingo projekto sudedamųjų dalių. Tačiau kaip atrodo sklypų rinka, su kokiais iššūkiais susiduria vystytojai jų ieškodami ir kokios yra ateities perspektyvos?
Atsakymų į klausimus ieškojo Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTP) organizuojamos „preCore“ konferencijos dalyviai, kurių vienas buvo ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
A.Avulio teigimu, vis dar svarbiausias ir didžiausią įtaką sėkmingam projektui turintis kriterijus yra vieta, vieta ir dar kartą vieta: „Jeigu pavyksta rasti gerą lokaciją, galima sakyti, kad 50 proc. sėkmės jau turi.“
„Hanner“ valdybos pirmininkas pabrėžė, kad su kiekvienais metais tų geriausių vietų mažėja ir kad „visos uogos jau beveik nurinktos“. Tiesa, kartais situacija keičiasi ir priklausomai nuo laikotarpio.
„Kartais atrodo, kad tų vietų jau nebėra, bet viskas sprendžiasi laike. Po metų atrodo vienaip, o po trijų – vėl kitaip. Renkantis sklypą labai svarbu įsivertinti ir laiko perspektyvoje. Jeigu projektas bus vystomas greitai – reikia žiūrėti į vienus kriterijus, o jeigu tik po 3-5 metų, tuomet į kitus“, – sako A.Avulis.
Pasak diskusijos dalyvio, į rinką galėtų ateiti ir daugiau sklypų ir tuomet atsirastų galimybė tenkinti rinkos poreikius, bet viskas priklausys ir nuo to, kokios pozicijos laikysis Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – ar leis griauti senus pastatus ir statyti naujus, ar tokius projektus stabdys: „Yra klausimų politikams ir Vyriausybei. Turime būti aktyvūs, kalbėti apie esančias problemas ir tuomet bus didelė tikimybė, kad tos problemos bus sprendžiamos.”
„Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, turėtų iš esmės keistis situacija, kaip yra priimami sprendimai su mieste tvarkoma žeme.
„Jeigu norime, kad miestas darniai vystytųsi, kad galėtume konkuruoti, o ne prisitaikyti prie sklypų pardavėjų, turime turėti galimybę įsigyti tas teritorijas arba aukcione, arba oficialiai ir legaliai išsinuomoti“, – teigia A.Avulis.
Kokį sklypą „Hanner“ įmonė norėtų vystyti, jeigu nebūtų jokių apribojimų, savivaldybės reikalavimų ir kaimynų?
„Seimo autoūkį tarp Neries upės ir A. Juozapavičiaus gatvės, nes dabar ši vieta ir situacija labai specifiškai atrodo, kai Seimas iki šiol negali išspręsti tokios problemos“, – nedvejodamas atsakė A. Avulis.
Kai kurie rajonai iš vystytojų sulaukia daugiau dėmesio nei kiti. Vienas tokių – vystytojų gana primirštas Naujininkų mikrorajonas. „Hanner“ vadovas turi tam logišką paaiškinimą.
„Manau, kad viena priežasčių yra ta, kad Naujininkai – seniai susiformavęs rajonas. Tiesiog naujame rajone tarp seniau statytų namų nėra visada lengva ir paprasta įsiterpti. Ženkliai lengviau ir paprasčiau, kuomet yra sandėliai ar gamyklos“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Kol kas vystytojams būtent dėl šios priežasties patraukliau atrodo Naujamiestis. A. Avulis prognozuoja, kad ši tendencija dar turėtų tęstis kurį laiką, kur laisvų teritorijų rasti yra paprasčiau.
Įdomūs faktai:
- Lietuvoje yra 6,53 mln. hektarų, iš jų valstybinė žemė sudaro 2,16 mln. hektarų.
- Sudaryta apie 100 000 valstybinės žemės nuomos sutarčių, kuruomis išnuomota apie 168 000 ha ploto.
- Vilniaus mieste apie 70 proc. projektų vystoma ant valstybinės žemės.
- Apie 80 proc. kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių, ir pan.) yra valstybinėje žemėje.